Žinios apie atliekamą darbo užduotį turi būti taip pat įvertintos. Personalo nariams tokia informacija dažniausiai prieinama. Vartotojams be šių žinių reikia atlikti išankstinę studiją.
Rizikos įvertinimas apima
- svarbiausių darbo užduoties elementų ir darbo sąlygų aprašymą bei
- streso lygio kiekybinę išraišką pagal rizikos skaičiavimo balus.
Rizikos balas atspindi raumenų ir kaulų perkrovos laipsnį. Kuo didesnis balas – tuo didesnė rizika. Raumenų ir sąnarių bei kaulų perkrovos tikimybė susijusi su bendru sveikų darbininkų skaičiumi ir normaliais apmokytais darbininkais.
Vartotojui suteikiama galimybė pasirinkti iš dviejų priemonių
, kurios abi taikomos Europoje.
Kokybės sumetimais specialias abiejų primonių (KIM ir MAC) instrukcijas reikia labai atidžiai peržiūrėti.
Uždaviniai
- Esminių užduotis reikalavimų ir darbo sąlygų aprašymas
- Kiekybinė stero lygmens išraiška
- Objektyvus rizikos įvertinimas – rizikos balo apskaičiavimas
- Intervencinių taškų indikacijos (pertvarka ir/arba medicininė priežiūra)
Tikslinė vartotojų populiacija, prielaidos taikymui
- Geros žinios apie darbą, kuris bus vertinamas
- Pagrindinės žinios apie saugos ir sveikatos darbe reikalavimus (OSH)
- be specialaus ergonominio mokymo
- bendras praktinis supratimas
Pastangos
Jei yra pakankamai informacijos ir žinių apie darbo užduotis, tik kelios minutės.
Jei nėra pakankamai informacijos, tada būtina atlikti darbo ar judesių studiją. Tokiu atveju šios pastangos priklauso nuo užduoties sudėtingumo, pasikartojamumo laipsnio ir darbo sąlygų. Vidutiniškai tai trunka apie 20 minučių.
Priemonės
Rizikos vertinimui tikrinimo lygmenyje yra du metodai:
Pagrindinių punktų metodas (KIM) arba
Rankinio darbo vertinimo diagrama (MAC)
Abu metodai
- buvo sukurti pagal tarybos direktyvą dėl rankinio darbo su kroviniais
- ir yra pagrįsti biomechaniniais, fiziologiniais ir psichofiziologiniais aspektais
- išbamdyti dėl tikslumo ir patikimumo
- taikomi jau keletą metų
Abu metodai duoda rezultatų, kuriuos vėliau galima palyginti.
Abu metodai yra tinkamos priemonės kritinėms ir sunkiai spendžiamoms situacijoms įvertinti ir įtampai bei stresui nustatyti. Šių metodų taikyti nebūtina arba galima taikyti tik jų dalį jei užduotys sudėtingos ar keičiasi dažnai.
Pastabos
Rizikos įvertinimas stebėjimo lygmenyje apibūdina fizinę apkrovą, parodo problematiškas situacijas ir informuoja apie veiksmus joms koreguoti.
Principas: Svarbūs darbo užduoties elementai klasifikuojami pagal jų vertinimo skalę ir atitinkamą rizikos skalę.
Analogiškai
Lygiui I, įvairūs MHL streso veiksniai taip pat turi būti įvertinti:
- Biomechaninė kaulų, sąnarių ir raumenų apkrova, kuri susijusi su veiksmais ir ribojamomis padėtimis
- Raumenų nuovargis dėl intensyvaus, dažno ar nuolatinio jėgos poreikio atliekant darbus
- Kardiovaskuliarinės sistemos apkrova dėl didelio fizinio krūvio
- Kliūtys dėl krovinio ypatybių (birūs, slidūs, labai dideli kroviniai)
- Nelaimigų atsitikimų tikimybė dėl krovinio ypatybių (labai sunkūs, karšti, aštrūs, judantys kroviniai)
- Nelaimingų atsitikimų tikimybė dėl darbo aplinkos charakteristikų (nelygios ar slidžios grindys, ribotas darbo vietos plotas ar erdvė, kliūtys, nepakankamas apšvietimas)
Šis rizikos balas atspindi raumenų ir kaulų perkrovos laipsnį. Kuo didesnis balas – tuo didesnė rizika. Raumenų ir sąnarių bei kaulų perkrovos tikimybė susijusi su bendru sveikų darbininkų skaičiumi ir normaliais apmokytais darbininkais.
Siekiant tinkamai įvertinti individualaus dirbančiojo riziką, būtina atsižvelgti į šiuos faktorius. Darbuotojas gali būti individualioje rizikoje jei jis/ji:
- nėra pakankamai fiziškai stiprus atlikti vienam ar kitam darbui,
- dėvi netinkamus drabužius, avi netinkamus batus ir pan.,
- neturi tinkamų žinių, nebuvo tinkamai apmokytas darbams.
Daugelio faktorių analizės kontekste, tuo pat metu galima analizuoti ir kelis faktorius, kurie yra aprašyti prieduose I ir II.
Patarimai vartotojams
Tikslūs įvesties duomenų parametrai teoriškai yra galimi. Realioje praktikoje, tam tikrus dalykus galima paprastai ir tiksliai išmatuoti, kai kurių – neįmanoma. Krovinio svorį galima nustatyti svarstyklėmis, rankenėlių skaičių galima tiesiog suskaičiuoti. Tačiau sudėtinga ir brangu yra išmatuoti veiksmo jėgą, trintį, nustatyti apkrovą pagal atitinkamas kūno padėtis.
Tikslumo lygio ekvivalentui ir jo principui naudojama tam tikra paklaida: Visa informacija klasifikuojama pagal specifines reitingų skales nuo minimalios iki maksimalios reikšmės. Šiam lygmeniui pasiekiamas pakankamas tikslumas.
Norint interpretuoti rizikos balų rezultatus būtina atminti apie nedidelio laipsnio tikslumą. Svarbiausi taškai yra problemos ir rizikos zonos – ne diskretiškas rizikos balas. Tokiu būdu gaunamas pakankamai geras rizikos įvertinimas. Tam tikrose situacijose rizikos vertinimas šiame lygmenyje gali būti nesėkmingas. Tokiu atveju yra dvi galimybės:
- Jei situacija nėra aiški, o rezultatai nepriimtini, reikia susirinkti papildomą informaciją iš dirbančiųjų, atsižvelgti į jų nusiskundimus ir viską vertinti kaip visumą.
- Jei yra poreikis didesniam tikslumui ir išsamesnei rizikos analizei, reikės atlikti diferencinę analizę, atitinkančią Lygį III.
Tam, kad būtų išvengta klaidų, bisus rezultatus reikia vertinti kritiškai. Rezultatus rekomenduojame palyginti pagal patirtį, sibjektyvųjį stresą, kurį jaučia dirbantysis, kita informacija ar nusiskundimais.
Atlikus analizės lygio vertinimą yra galimybė atlikti ir klaidų ar netikslumų patikrinimą. Potencialiais šaltiniais čia gali būti nepakankamos žinios apie darbą, subjektyvios interpretacijos, neteisingai įvesti duomenus, skaičiavimo klaidos.
